- kemelionė
- kemeliõnė sf. (2) Gmž gaišatis, susitrukdymas, nereikalingas vargas: Rugiapjūtėj šieną pjaut tai tik kemeliõnė Trgn. Važiuot tai važiuot, ale kiek kemeliõnės! Ktk. Šitas tavo sviestas tai man lišna kemeliõnė in turgaus Lkm. Susdėk su juo, tai tik kemeliõnė Prng. Žmogus, netiksliai darydamas, pridaro daug kemelionių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.